- išvisėlė
- išvi̇̀sėlis, išvi̇̀sėlė dkt. Negaliù žiūrė́ti į tą̃ išvi̇̀sėlę.
.
.
išvisa — ìšvisa scom. (1) Š žr. išvisėlis: Kurs beveislis, tas ìšvisa J. Ìšvisa yra motriška, iš veislės išėjusi J. Anų kiaulės jau tik ìšvisos bėra Skd. Ar tu nenori kokių ìšvisų avižų toms vištoms paberti? Skd. Tokį išviselę [paršiuką] nusipirkau,… … Dictionary of the Lithuanian Language